Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

linkas ministerija 

Simbolika

   

„TEGUL MEILĖ LIETUVOS DEGA MŪSŲ ŠIRDYSE!”

   

Kovinė vėliava

   

2002 m. vasario 15-oji diena tapo išskirtine data bataliono istorijoje - tą dieną įteikta ir patikėta saugoti bataliono kovinė vėliava. Vėliava yra stačiakampio formos, stačiakampio kampuose raudono fono kvadrate pavaizduoti aukso spalvos Gedimino stulpai, stulpus vėliavos kraštų perimetru jungia ąžuolo lapų vainikas, esantis 13 cm pločio raudonos juostos fone. Vainiko lapai žalios spalvos. Išvardintos vėliavos detalės tapačios abiejose vėliavos pusėse. Vėliavos centre mėlynos spalvos stačiakampyje pavaizduotas skulptoriaus Vytauto Kašubos stilizuotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino atvaizdas, sidabro spalvos, virš kurio lanku yra užrašas: ,,Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse". Kitoje vėliavos pusėje centre raudonos spalvos stačiakampyje pavaizduotas sidabro spalvos Vytis. Medinio koto viršūnėje metalinis antgalis su Gedimino stulpais. Vėliavos piešinio autorius dailininkas Liudas Gedminas. Vėliavą išsiuvinėjo dailininkė Ramunė Gutauskaitė-Žutautienė.

   

             

   

 Kokarda ir tarnybos ženklas

   

2004 m. gegužės 21 d. krašto apsaugos ministras patvirtino bataliono tarnybos ženklą ir kokardą.

Kokarda gaminama iš geltono metalo (aukso spalvos). Viršutinėje kokardos dalyje vaizduojami stilizuoti sakalo sparnai. Sparnų priekinėje dalyje įkomponuoti stilizuoti gediminaičių stulpai, apatinėje dalyje pavaizduotas smailusis riterio šalmas. Šalmą ir sparnus sujungia kunigaikštiška karūna. Kokarda tvirtinama dviem gofruotomis smeigėmis su fiksatoriais. Smeigės pritvirtintos reversinėje sparnų ir šalmo dalyje.

Gedimino bataliono kokarda - XV a. Lietuvos herbo sudėtinė dalis. Riterio šalmas su karaliaus karūna, prilaikančia antšalmį su turnyro papuošimais - audeklu bei plunksnomis dekoruotais Gediminaičių stulpais. Vakarietiškoje riterių turnyro tradicijoje dalyvavimas kovose su puoštais antšalmiais buvo privalomas.
Ši garbinga kokarda simbolizuoja dvigubą bataliono paskirtį - kovinę ir reprezentacinę.

Tarnybos ženklas įkomponuotas Lietuvos Respublikos herbo skyde: plotis - 7 cm, aukštis - 9 cm. Skyde įkomponuota kunigaikščio karūna ir stilizuoti gediminaičių stulpai. Kompozicinė ašis - vertikali. Skydo dugnas - raudonos spalvos. Emblemos atributika ir vidinis perimetras - geltonos (aukso) spalvos, o išorinis perimetras - juodos spalvos.
Lauko uniformos emblemos atributika ir vidinis perimetras - žalios (chaki) spalvos. Skydo dugnas ir išorinis perimetras - juodos spalvos.

Tarnybos ženklo ir kokardos autorius - dailininkas Liudas Gedminas.

   

   

Atskiro komendantinio bataliono tarnybos ženklas, patvirtintas 1995 m. 

   

Atskirojo komendantinio bataliono emblemoje naudotas erelio motyvas. Erelis naguose laiko kalaviją ir skrenda virš ąžuolų vainiko lizdo. Šie motyvai labai dažnai sutinkami kitų šalių kariniuose ženkluose, ypač lenkų, vokiečių, amerikiečių ir rusų. Pagrindinis kompozicijos trūkumas - dviejų figūrų dydžių vienodumas, mastelio nediferencijuotumas. Erelis susmulkėjęs, tuo pačiu kalavijas optiškai dar labiau sumažėja ir beveik išnyksta kompozicijos visumoje. Naujojoje emblemoje matome spalvas ir figūras, kurios buvo naudojamos LDK Gedimino herbe.

   


   


1-ojo pėstininkų pulko vėliava ir jos likimas (1918–1940 metai)

   

Nė vienos iškilmės 1-ame pulke nepraeidavo be pulko vėliavos, kuri buvo laikoma štabe. Vėliava buvo pulko garbės simbolis, jo brangiausia ir švenčiausia relikvija. Štabe prie vėliavos dieną ir naktį budėjo, saugodama ją, sargyba. Pats štabas buvo lyg pulko smegenys. Vyriausiasis štabo karininkas buvo štabo viršininkas, kuris buvo nuolatinis pulko vado padėjėjas ir pagalbininkas. 1 p. p. štabe dirbo Vyčio kryžiaus kavalierius, buvęs savanoris, pasižymėjęs kovose dėl Lietuvos laisvės – viršila J. Stelionis. Kadangi vėliava buvo pulko simbolis, ji atlydėta apsaugos būrio į pulko karių iškilmes būdavo iškilmingai sutinkama ir išlydima. Jos vėliavnešiu buvo viršila Bolna. Vėliavos vienoje pusėje centre buvo Vytis, o kitos pusės centre Aušros vartų Šv. Marijos atvaizdas ir po juo Lietuvos himno žodžiai: "Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse”. Toks vėliavos šūkis lydėjo 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko karius. Apie vėliavos tolimesnį likimą žinių nėra.



 

   

Gediminėnų maršas 

   

Žengte, marš, žengte, marš Gediminėnai!

Jeigu audros mus ištiks,

Jos suduš,  jos suduš į mūsų plieną,

Pirmas pulkas –  pirmu liks.

Šaltyje, karštyje, ar naktį, dieną,

Ką mums audros ir lietus.

Matė mus, matė mus tvirtus  kaip plienas, Zarasai  ir Alytus.

Pr. Mums nebaisūs speigas purvas – šauniai žengė vyrai mūs,

Kai  lyg bitės zvimbe kulkos, krauju niaukėsi dangus..

Mūsų kelias Gedimino – bočių žemė bus laisva,

Mes už Lietuvą Tėvynę mūru stosim visada!

Žengte, marš, žengte, marš Gediminėnai!

Jeigu priešas mus užpuls,

Jis suduš, jis suduš į mūsų plieną-

ir šioj žemėje atguls.

Šaltyje, karštyje, ar naktį, dieną,

Ką mums audros ir lietus.

Laimino, laimino mus Karo Dievas.

Vyčio kryžius ir dangus...


 

(nuorodą į maršo audio failą internete)

 
 

 

 
 

 
 
 
 

 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2012-08-10
Sprendimas: Fresh Media