Lietuvos kariuomenė
 
Grįžti į pradinįSvetainės medis English Neįgaliesiems

linkas ministerija 

Istorija


 

(žodžiai iš Gediminėnų maršo)



 

PRIEŠISTORĖ

   

Bataliono istorinis pagrindas siekia 1717 metus, kai Lietuvos-Lenkijos valstybė įsteigė pastovias karines pajėgas. Pirmasis lietuvių pulkas vadinosi Didžiojo Lietuvos etmono infanterijos pulku. Šio pulko likimas tapo neatsiejamas nuo visos Lietuvos likimo. Po pirmojo Žečpostpolitos padalinimo pulkas buvo išformuotas.

Istorijos bėgyje pulkas vėl atgimdavo karų ir sukilimų metu. Taip atsitiko 1812 m. Rusijos-Prancūzijos kare, 1830 m. ir 1863 m. sukilimuose. 1812 m. į Vilnių atvykęs Prancūzijos imperatorius Napoleonas I  liepos pradžioje išleido įsaką dėl lietuviškųjų pulkų sudarymo. Po pusės mėnesio 1-ajame pėstininkų pulke jau buvo 600 karių. Jiems vadovavo pulkininkas Aleksandras Chodkevičius. Kartu su prancūzais iš Lietuvos pasitraukę lietuviškieji pulkai gavo įsakymą ginti Modlino tvirtovę netoli Varšuvos, tarp jų buvo ir 1-asis pėstininkų pulkas (31 karininkas ir 909 kariai).

1831 m. prasidėjus sukilimui Lietuvoje, iš Trakų, Ukmergės, Vilniaus apylinkių buvo sudarytas 1-asis kadrinis pėstininkų pulkas, kuriam vadovavo kapitonas S. Macevičius. Pulkas, turėdamas 1150 karių, sudarė Kauno įgulą. Pulko pirmajai kuopai vadovavo kapitonė Emilija Pliaterytė.

Pasibaigus sukilimui, pulko likučiai pasitraukė į Prūsiją.

   

1-ASIS DLK GEDIMINO PĖSTININKŲ PULKAS

   

Atkūrus Lietuvos valstybę, 1918 m. lapkričio 23 d. Vilniuje buvo įkurtas 1-asis pėstininkų pulkas, kurio vadu tapo karininkas J. Galvydis-Bykauskas. Pirmasis pulko įsakymas pasirodė gruodžio 7 dieną.

   

  •  Pulke – 31 karininkas; karių – 59;
     

    J.Galvydis-Bykauskas

  • Dienos tvarka:
  • 6.00 val. – keltis;
  • 8.00–11.00 val.  – pamokos;
  • 14.00–16.00 val. – pamokos;
  • 20.00 val. – patikrinimas.

   

Iš pradžių pulkas kūrėsi Vilniuje, vėliau, 1918 m. pabaigoje, buvo gautos patalpos Alytuje, ir pulkas galėjo keltis į savo kūrimosi vietą.

Žmonių stojimas į pulką buvo aktyvesnis. Netrukus buvo formuojamos kuopos:

  • 1 kuopa –

       

    110 karių;
  •  2 kuopa – 93 kariai;
  •  ūkio kuopa – 4 kariai;
  •  kulkosvaidžių komanda – 15 karių.

   

(duomenys 1919 m. sausio 1 d.)

   

1919 m. sausio mėn. viduryje:

   

  • karių pulke – 620;
  • karininkų – 33;
  • valdininkų – 3.

   

Pulke yra 1, 2 ir 5 pėstininkų kuopos, formuojama 6 kuopa. Pulke yra 259 šautuvai be durtuvų visi - 1891 m. Kulkosvaidžių – 4 vnt. (,,Maksim “ ir ,,Parabelum“). Pulke yra 27 arkliai. Balandžio mėn. – 2 batalionai karių, 2 kulkosvaidžių komandos, raitųjų žvalgų būrys, ryšių ir muzikantų komandos.

   

  

Ryšininkų komanda

Kulkosvaidžių  komanda

   

1919 m. rugpjūčio 21 d. suformuojama 7 kuopa (78 kariai), 8 kuopa (66 kariai), 9 kuopa (65 kariai).
1919 m. pabaigoje – 3 batalionai.
1920 m. kovo mėn. pulke buvo 1841 karys, vienas raitininkų eskadronas, viena baterija, 2000 durtuvų, 30 kulkosvaidžių.

   

1919 m. pradžioje įvyko įnirtingos kovos su bolševikais. Pulkas gavo uždavinį stumti bolševikus Utenos–Zarasų plento kryptimi. Uždavinį vykdė sėkmingai. Nustūmę bolševikus už Virintos, užėmė Uteną ir pastūmėjo bolševikus už Daugailių.
1919 m. įvyko vasaros–rudens kovos su bermontininkais, didžiausia kova – Radviliškio operacija. Šios operacijos metu veikė trys koncentriškai žygiuojančios Šiaulių kryptimi voros su stipriu rezervu.

1920 m. pulkas kovėsi su lenkais ties Varėna, Trakais. Po paliaubų su lenkais, 1920 metų lapkričio mėn. pulkas stovėjo ties demarkacine linija Širvintos–Giedraičiai.

   

  

   

Kovose už drąsą ir narsumą 1 pulko 9 karininkai ir 23 kariai buvo apdovanoti Vyčio kryžiumi - pirmuoju nepriklausomos Lietuvos apdovanojimu. 1919 m. spalio 30 d. įsakymu Valstybės Prezidentas Antanas Smetona suteikė pulkui 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino vardą.

Už nuopelnus 1926 m. gegužės 26 d. pulkui buvo įteikta II laipsnio Vyties kryžiaus vėliava su Aušros vartų Mergelės Marijos atvaizdu ir šūkiu: ,,Tegul meilė Lietuvos dega mūsų širdyse".

   

 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko vėliava  

   

Nuo 1923 m. iki 1939 m. pulkas ir jo kariai gyveno, tobulėjo, stiprėjo ir mokėsi ginti savo kraštą nuo priešų Ukmergėje. 1929 m. sausio 31 d. duomenimis 1 pėstininkų DLK Gedimino pulke buvo 58 karininkai ir 1405 kariai (šis skaičius nuolat keitėsi). Pulkas buvo ginkluotas sunkiaisiais ir lengvaisiais kulkosvaidžiais, šautuvais, karabinais, revolveriais, kardais.

Karių tarnyba truko pusantrų metų. Jie buvo išleidžiami atostogų. Pratybos vykdavo vasaros ir žiemos laikotarpiu. Pratybų metu kariams buvo skaitomos paskaitos, rengiamos politinės apžvalgos.
Pulko kariai aktyviai dalyvavo visuomeniniame miesto gyvenime.

   

   

Per kariuomenės ir visuomenės dieną, miestelėnai galėdavo apžiūrėti kareivines, iš arčiau susipažinti su karių gyvenimu. Buvo ruošiamos bendros eitynės, vakarai, susitikimai, kariai koncertuodavo miesto žmonėms. Kareivinių rajonas pasižymėdavo tvarka ir švara. Pulkas turėjo savo tradicijas. Viena iš jų – pirmojo pulko vado, karininko Antano Juozapavičiaus – pirmojo Lietuvos kariuomenės karininko, žuvusio už Lietuvos nepriklausomybę, – žuvimo metinių paminėjimas vasario 13 dieną.

Kita tradicija – pulko šventės diena – rugpjūčio 25–oji. Tai nėra faktinė pulko įkūrimo diena, o tik paskirtoji, nes 1919 metų rugpjūčio 24–25 d. buvo šio pulko triumfo dienos, kai ties Zarasais jis iškovojo pergalę prieš bolševikų būrius. Šią dieną pulkas pažymėdavo kasmet.

   

   

Keletą paskutinių pulko gyvavimo metų jam vadovavo generalinio štabo pulkininkas L. Gustaitis. 1939 m. spalio viduryje pulkas išžygiavo iš Ukmergės ir spalio 28 dieną pirmas įžengė į Vilnių. Spalio 29 d. Gedimino kalne prasidėjo vėliavos pakėlimo apeigos, kurioms vadovavo 1 pėst. DLK Gedimino pulko vadas gen. št. plk. L. Gustaitis, o jam asistavo pulko štabo viršila Vyčio Kryžiaus kavalierius Jonas Stelionis.

Tuomet, 1939 m. spalio 29 d. apie 14.30 val., vadas gen. št. plk. L. Gustaitis sakė: ,,Prisiekiu ir užtikrinu, kad mano vadovaujamas 1 pėst. DLK Gedimino pulkas Vilniuje egzistuos tol, kol Lietuvos tautinė vėliava plevėsuos Gedimino kalne!“

   

  

1-ojo pėstininkų DLK Gedimino

pulko kariai su Gedimino pilies

Trispalvės pakėlimas Gedimino kalne

Garbės sargybos vadas Jonas Abraitis Gedimino kalne

   

1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavę ir ją įjungę į Sovietų Sąjungą okupantai pasiryžo sunaikinti visą Lietuvos patriotiškai nusiteikusią visuomenę. 1940 m. 1 pėst. DLK Gedimino pulkas buvo performuotas į 234 šaulių pulką. 1940 m. iš pulko vado pareigų buvo atleistas gen. št. plk. L. Gustaitis, vėliau suimtas ir išvežtas į Rygą.

Taip šis garbingas pulko vadas, taurus lietuvis ir karys, vadovavęs 1 pėst. DLK Gedimino pulkui nuo 1935 m. iki 1940 m., dingo be žinios. Apie jo likimą jokių žinių  nėra.
Nebeliko tūkstantinės nepriklausomos Lietuvos kariuomenės.

   

  

1-ojo pėstininkų DLK Gedimino

pulko kariai  su ginkluote

gen. št. plk. L. Gustaitis

   

ATSKIRAS KOMENDANTINIS BATALIONAS

   

1991 m., paskelbus nepriklausomybę, Lietuva pradėjo kurti ginkluotąsias pajėgas. Atsirado poreikis saugoti svarbius valstybinius objektus, todėl 1992 m. vasario 3 d. Krašto apsaugos ministerijos įsakymu buvo suformuotas Svarbių Lietuvos Respublikos objektų atskiras apsaugos batalionas, kuris įtrauktas į Lauko kariuomenės brigados sudėtį. 1993 m. sausio 22 d. batalionas buvo likviduotas.

Svarbių objektų atskiro apsaugos bataliono 2 materialinių resursų apsaugos kuopos kariai, 1992 m.

Siekiant užtikrinti Krašto apsaugos ministerijos ir kitų objektų apsaugą, 1993 m. balandžio 5 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. 269 „Dėl atskiro komendantinio bataliono suformavimo“ Lauko kariuomenės brigados sudėtyje buvo suformuotas Atskiras komendantinis batalionas. Batalionui paskirta dislokacijos vieta - Vilnius, Aukštieji Paneriai. Bataliono vadas - mjr. R. Pika. Tais pačiais metais, rudenį, Atskiras komendantinis batalionas persikėlė į kareivines Visoriuose. Suformuota struktūra: štabas, dvi motorizuotosios kuopos, Štabo ir aprūpinimo kuopa, Ryšių kuopa.

Štabo ir aprūpinimo kuopos paskirtis buvo paremti bataliono vadą valdymo, apmokymo bei kovinės parengties palaikymo srityje, taip pat sprendžiant aprūpinimo užduotis. Ryšių kuopa atliko pagrindinį vaidmenį, užtikrinant kovinį valdymą ginkluotose pajėgose, skleidžiant komunikacijų tinklą kovinių operacijų rajone. Šiai užduočiai vykdyti kuopa naudojo laidinio, radijo ir kompiuterinio ryšio techniką. I ir II motorizuotosios kuopos buvo rengiamos kovoti pėsčiomis raižytose vietovės, miškų sąlygomis, taip pat gyvenvietėse. Jų paskirtis - ginti svarbius vietovės rajonus, taip pat svarbius karinius įrenginius (vadavietes) bei kitus objektus. Kuopos aprūpintos ratine technika. Kuopų kariai mokomi naudotis šaulių ginklais: automatiniais šautuvais, kulkosvaidžiais, prieštankiniais ginklais. Bataliono vadu paskirtas mjr. Rimantas Pika. Batalionui vadovavo iki 1996 m.

 

Atskiro komendantinio bataliono tarnybos ženklas, patvirtintas 1995 m. 

 

Gedimino vardo suteikimo aktas 

1997 m. lapkričio 6 d. buvę prieškario 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko kariai ir jau išėjusių į Anapilį šio pulko karių šeimų nariai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą prašydami, kad kuriam nors dabartinės Lietuvos kariuomenės daliniui, dislokuotam Vilniuje, būtų suteiktas garbingas DLK Gedimino vardas ir šis dalinys perimtų 1-ojo pėstininkų DLK Gedimino pulko tradicijas, gerbtų šio pulko praeitį. Šio laiško iniciatorius - mokytojas Vytautas Gipas, buvusios mokomosios kuopos viršilos Stasio Gipo sūnus.

1998 m. rugsėjo 11 d. batalionas buvo pervadintas į Štabo batalioną, jam buvo suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas ir suteikta teisė perimti 1-ojo pėstininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko tradicijas bei atributiką

Batalionas tapo pirmuoju Lietuvos kariuomenės daliniu, kurį 1998 m. pradėjęs kadenciją aplankė LR Prezidentas Valdas Adamkus.

   

LR Prezidentas Valdas Adamkus aplankė LDK Gedimino štabo batalioną

   

2002 m. vasario 15-oji diena tapo išskirtine data bataliono istorijoje - tą dieną įteikta ir patikėta saugoti bataliono kovinė vėliava. 

   

  

   

2004 m. gegužės 21 d. krašto apsaugos ministras patvirtino bataliono tarnybos ženklą ir kokardą. 

   

                 

 Bataliono vėliava

Tarnybos ženklas  

Kokarda 

   

Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, 1991 m. rugsėjo 4 d. tuometinio Aukščiausios Tarybos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio iniciatyva pradėtas rinkti Garbės sargybos būrys ir Garbės sargybos orkestras (2008 m. gegužės mėn. pervadintas į Lietuvos kariuomenės orkestrą). Garbės sargybos kuopa (GSK) suformuota 1991 m. lapkričio 14 d. Greitojo reagavimo brigadoje. Į šią kuopą buvo pašaukti pradinės privalomosios karo tarnybos kariai, šie vaikinai buvo pirmieji šauktiniai atkurtos Nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje. Saugojusi karinius miestelius bei KGB rūmus, kuopa savo tiesioginius uždavinius pradėjo vykdyti nuo 1992 metų. Pagrindiniai šių padalinių uždaviniai - reprezentuoti kariuomenę Lietuvoje ir užsienyje, dalyvauti valstybinėse ir karinėse ceremonijose bei sutinkant aukšto rango šalies svečius.

Lietuvos kariuomenės vado 2004 m. gruodžio mėn. 29 d. įsakymu Garbės sargybos kuopa ir Garbės sargybos orkestras buvo perkelti iš Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas" į Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalioną.

1991 m. Justinas Jonušas buvo pakviestas suorganizuoti Nepriklausomos Lietuvos centrinį kariuomenės Garbės sargybos pučiamųjų instrumentų orkestrą, kuris vėliau tapo Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas" Garbės sargybos orkestru. Dirigentas orkestrą išaugino iki 57 kvalifikuotų muzikantų ir pasiekė aukštą profesinį meistriškumą. Turtingas ir įvairus šio kolektyvo koncertinis repertuaras, susidedantis iš lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių. 1995 m. orkestras pirmą kartą Lietuvoje atliko garsųjį M. Ravelio „Bolero" ir G. Gershwino „Žydrąją rapsodiją". Orkestras surengė daug koncertų Lietuvoje, koncertavo Europos karinių orkestrų festivaliuose Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, Belgijoje. 1996 m. tarptautiniame orkestrų festivalyje-konkurse „Auksinė lyra" Lenkijoje laimėjo Grand Prix. Orkestras dalyvauja dainų šventėse ir kituose kultūriniuose bei politiniuose valstybės renginiuose. Jo įrašų padarė Lietuvos radijas ir televizija. 1995 m. orkestras išleido savo pirmąją audiokasetę, o 1997 m. kompaktinį diską „Maršai", 2006 m. kompaktinę plokštelę ,,Perlų vėrinys". Kompaktinėje plokštelėje ,,Kada sūneliai sugrįš" daug karinių-istorinių dainų, šiuolaikinių folkloro interpretacijų, prasmingų tekstų, siekiant supažindinti klausytoją su svarbiausiais Lietuvos istoriniais įvykiais.

 

2005 m. vasario 7 d. batalionas persikėlė į naujas kareivines.

2006 m. sukurta ir pagaminta XIV a. kario uniforma. Liepos 3 d. buvo pristatytas šio didžiulio projekto, prie kurio beveik metus dirbo istorikų, dizainerių, karybos entuziastų ir meistrų grupė, rezultatas - autentiška ir tiksliai atkurta LDK Algirdo epochos kario apranga ir ginkluotė. Dabar šią aprangą dėvintys Garbės sargybos kuopos kariai reprezentuoja Lietuvos kariuomenę įvairiuose renginiuose Lietuvoje ir užsienyje.   

     

 Garbės sargybos kuopos kariai su XIV a. karių apranga

 
 

 

 
 

 
 
 
 

 

 
 
 
 
 
 
Informacija atnaujinta 2018-04-16
Sprendimas: Fresh Media